Aktoriai atvykę iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių (Kelmės, Naujosios Akmenės, Mockaičių, Bazilionų, Baisogalos, Joniškio, Šiaulių, Veliuonos, Pakruojo, Kuršėnų, Jurbarko, Radviliškio) skirtingos jų patirtys, skirtingi gyvenimai – tačiau vienas bendras noras pasakoti istoriją ir būti jos dalimi.
Šalia režisierės – puikus videooperatorius Alanas Augustas Buivydas, fotografė Kseniia Rohachova, rūbų dizainerė Jurgita Balčiūnaitė ir daugybė kitų žmonių, kurių galbūt nepamatysime ekrane, tačiau be jų filmas tiesiog neįvyktų.
Ir būtent tokiose akimirkose supranti, kokia didelė jėga yra žmogaus noras prisidėti. Vienas atsineša savo talentą, kitas – laiką, trečias – daiktą, ketvirtas – žinias, o kartais žmogus tiesiog ateina ir pasako: „Kuo galiu padėti?“ Iš tokių mažų „galiu“ ir gimsta dideli darbai.
Filme paliečiamos labai rimtos ir skaudžios Lietuvos istorijos temos – partizaninis laikotarpis, Holokaustas Lietuvoje, žmonių likimai istorinių sukrėtimų akivaizdoje. Tai temos, apie kurias kalbėti nėra lengva. Tačiau galbūt būtent menas leidžia į istoriją pažvelgti ne vien per datas ir faktus, o per žmogų – jo pasirinkimus, baimę, drąsą, skausmą ir viltį. Todėl mums, Baisogalos kultūros centrui, ši draugystė ir bendrystė su filmo kūrėjais yra labai brangi. Smagu matyti, kaip mūsų miestelyje susitinka žmonės iš skirtingų Lietuvos vietų ir kelioms dienoms tampa viena kūrybine šeima.
Nuoširdžiai dėkojame režisierei Andrėjai Stulginskienei, visiems aktoriams, kūrybinei komandai ir kiekvienam žmogui, prisidėjusiam prie filmavimo savo darbu, laiku, paslaugomis ar tiesiog geru žodžiu.
Ačiū „Airsoft“ klubui „Radviliškio Juodvarniai“, Rimantui Narbučiui ir visiems, kurių vardų šiandien galbūt nepaminėjome, bet kurių pagalba buvo svarbi.
Kartais kultūra gimsta ne scenoje ir ne ekrane. Kartais ji gimsta tada, kai žmonės susirenka ir nusprendžia kartu padaryti kažką prasmingo. Ačiū, kad visi po dalelę į Baisogalą atsivežėte savo talentą, energiją, jautrumą ir meilę teatrui.
Baisogalos kultūros centro informacija