2018-07-21, šeštadienis, 16:40.     Šiandien Radviliškyje saulė teka 05:11, leidžiasi 21:36, dienos ilgumas 16:25.

Portalo svečias: literatų klubo „Jonvabalis“ narė Rima Danylienė

2018-04-06, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Portalo svečias: literatų klubo „Jonvabalis“ narė Rima Danylienė

Gimiau Radviliškyje, augau Karčemų kaime pas senelius. Buvau tikra laukinukė. Ištisas dienas klaidžiojau laukais, mėgau karstytis po medžius, klausydavausi paukščių, niekam neleisdavau skinti gėlių ar nulaužti medžio šakelės. Turėjau nuostabią močiutę, kuri puoselėjo tautiškas tradicijas, labai mylėjo gamtą, domėjosi vaistažolėmis, audė juostas, lovatieses, rišo kilimus. Labai mėgo skaityti, sekdavo pasakas, legendas. Tikriausiai tai ir davė pradžią mano kūrybai. Ji buvo mano pirmoji skatintoja rašyti ir taip pat mano kritikė.

 

Pirmąjį eilėraštį parašiau trečioje klasėje. (Bent jau taip manau.) Mokykloje vyko konkursas saugaus eismo tema, tad mokytojos paraginta savo eilėraštį atidaviau organizatoriams. Sau nepasilikau. Tada laimėjau pirmąjį prizą- didelę spalvotų pieštukų dėžutę. Tikriausiai seniai tai būčiau pamiršusi, bet šis eilėraštukas, keistu būdu sugrįžo pas mane. Mokytojai mirus, jos dukra, tvarkydama namus rado seną aplanką ir grąžino eilėraštuką man. Dabar jį turiu. Nieko ten ypatingo – paprastas vaikiškas eilėraštukas ir tiek. Daugiau jų neišsaugojau, nors rašydavau dažnai.

 

Senelių netekau būdama vos trylikos. Tai buvo labai sunkus mano gyvenimo laikotarpis. Rašiau ir deginau, nes viskas buvo taip liūdna ir juoda...

 

Vėliau mano eilėraščiai buvo spausdinti žurnaluose „Moksleivis“, „Jaunimo gretos“, rajoninėje spaudoje, dalyvaudavau skaitovų konkursuose. Daug skaičiau, žavėjo klasika, labai mano sielai artima atrodė poetės Salomėjos Nėries lyrika. Nemėgau tik žiaurių knygų ir kino filmų. Ir detektyvus retai skaitydavau, svajojau studijuoti literatūrą, tačiau finansinė padėtis namuose buvo labai sunki. Įsidarbinau buhalterijoje ir tuo keliu nuėjau. Skaičiai, skaičiai, skaičiai... Ne kartą norėjau viską pradėti iš pradžių, bet... Ištekėjau, gimė du vaikai, o vėliau ir sveikatos problemos prasidėjo.

 

Rašiau visais gyvenimo laikotarpiais – paveikta gražių emocijų, skaudžiai nusivylusi, nesuprasta. Eilėraščiai ir buvo apie tai, kaip gyvenau.

 

Užauginau sūnų ir dukrą. Jau ir pirmojo anūkėlio sulaukiau. Dukra – gydytoja endokrinologė, gyvena Kaune, sūnus – tolimojo plaukiojimo kapitonas – retas svečias namuose. Labai jo pasiilgstu, dukra man be galo artima – mano draugė, gydytoja, psichologė, patarėja. Jai galiu skambinti bet kuriuo paros metu, beje taip ir darau.

 

Vyras mano kūryba nesidomi, bet ir kurti netrukdo. Džiaugiuosi, kad vaikams palikus namus, esu ne viena.

 

2011 m. esu išleidusi  eilėraščių knygelę „Čia supos mano dienos“.

 

Moterys

 

Kiekviena moteris – tai paslapčių bagažas.

Retai parodom, širdyje kas slepiama.

Tavy, many – daugybė personažų:

Panelės, žmonos, motinos ir raganos.

 

Kiek ašarų išliejom, nieks nemato,

Jos ne lietus, griovelių neišplauna.

Grimu maskuojame naktis bemieges,

Ir saugome širdy svajonę jauną.

 

Baltom alyvom skleidėsi jaunystė,

Iš proto varė, susikaupt neleido.

Tik paskubėjo tie žiedai nuvysti,

O žiedlapius lig šioliai vėjas sklaido...

 

Paskui vestuvių valsas, naktys svaigios

Ir meilė rožių akinius uždėjus..

Bet tie kerai vis tirpo, nyko sklaidės,

Nors stengėmės dar nepaliaut tikėję.

 

Ant rankų – kūdikis – koks nuostabus pasaulis.

Akys vėl džiaugsmo ašara sutvisko.

Nors debesys nekartą dengė saulę,

Saviems vaikams juk mes atleidžiam viską.

 

O burtų griebėmės tikrai ne kartą,

Ir magijos savus kelius suradome

Žiniuonių esam prašiusios patarti –

Tad argi iš tikrųjų – mes ne raganos?...

 

Ir taip kasdien. – Geru žvilgsniu paragintos,

Įskaudintos ar bobom pavadintos,

Savim tikėdamos, jėgų suradę,

Mes kopiame į savąjį olimpą.

 

Ir mąstom kartais: negi šito maža?

Bet laikas viską keičia ir daro pataisas.

Jau nešas  dukros paslapčių bagažą –

Panelės, žmonos, motinos ir raganos.

 

Juoda ir balta

 

Sniego ploteliai kasdien vis siaurėja,

Žemės lopeliai jau margina lauką.

Dienos taip lekia, šviesėja, ilgėja,

Giesmė vyturėlio pavasarį šaukia.

 

Skuba tas laikas, ne žmogui pavyti,

Net jei norėsi, ne ką tepakeisi.

Daug gal suspėtum, gal daug padarytum,

Daug gal tau duota, bet daug ir neleista.

 

Skubam gyventi, suklumpam, paslystam,

Keliam vėl galvas, kabinamės, bėgam,

Juoda ir balta... Ir taip nuo vaikystės.

Taip, kaip tie žemės lopeliai ant sniego.

 

Laukiu pavasario taip pasiilgus...

Šviečia saulutė - gražu ir nešalta.

Šviečia saulutė – gražu ir nešalta.

Žemė ir sniegas prieš saulę dar žvilga

Taip kaip gyvenime: juoda ir balta.

 

Rytas

 

Rytas auštantis dangų nudažė,

Krito didelis lašas rasos.

Suka žemė lėtai savo ašį,

Paukščiai kyla pasveikint šviesos.

 

Juodą skraistę žvaigždėm siuvinėtą

Susisuko naktis rūpestinga.

Debesin nuriedėjo  ilsėtis

Sidabrinis mėnulis. Ir dingo.

 

Pievos nukirptos: gaivios ir žalios.

Bruzda bitės senam avily.

Uostai kvepiančią mėtų šakelę,

Gaivumu atsidžiaugt negali.

 

Šluostau ašaras. Niekas nemato.

Pamažu link šaltinio einu.

Baltas gandras aukštai suka ratą.

Jam pavydžiu  dangaus ir sparnų.

 

Namuos

 

Kaip gera vėl sugrįžti į namus.

Ir po ligoninės, vaistų savoj šeimoj pabūti...

Dukra perdien plušėjo po namus,

Sūnus ant stalo pamerkė žibučių.

 

Katė kaip viesulas įpuola pro duris

Ir glaustosi vis murkdama prie kojų...

Net nežinai, kiek daug  žmogus  turi,

Kol sveikas, apie tai net negalvoji.

 

Tulpės

 

Einu išlydėti į kelią.

Nešuos margaspalvę puokštelę.

Ir guodžia ir nuostabą kelia:

Tai puošnios tų tulpių suknelės.

 

Saulutė jau leidžias už šilo,

Virš ežero rūkas pakilo.

Gyvenimas glaudžia ir gelia.

Jis margas kaip tulpių suknelės.

 

Koks vakaras... Sėdim prie stalo.

Nors šypsomės, liūdna be galo.

Atšalęs  kavos puodelis...

Pakeisti jau nieko negalim.

 

Einu. Tyliai ašaros rieda,

Jų niekas nemato. Negėda.

Žinau, tu žiūri į puokštelę

Tai puošnios  tų tulpių suknelės.

 

Žodžiai

 

Tavo žodžiai pikti, tarsi kirtis angies,

Vos palietę ausis nusileis lig širdies.

Ten kamputy širdies pasislėps ir lindės,

Ir skaudės, oi skaudės, nei vaistai nepadės.

 

Gal pabiręs staiga ašarėlių lietus

Pabandys išskalaut gyvatėlės nuodus.

Kiek kalta,  nekalta, kas dabar pasakys?

Krito žodžių kruša, skaudžiai kirto angis.

 

Gal pavasaris kaltas?

 

Rytas. Ką tik po pusryčių. Vyras išskubėjo tvarkyti reikalų. Stoviu prie lango ir grožiuosi ką tik pražydusia gėle. Galiu tai daryti nesulaukdama priekaištų. Romantiku, net ir norėdama savo vyro pavadinti negalėčiau. Gėlių jam nereikia, jos netgi kliudo. Ką gi, gal aš kartais ir persistengiu., gal jų ir per daug, nes ir sūnus sakė, kad namuose greit bus oranžerija.

 

Su trenksmu atsiveria kaimynų durys ir tekinas, šokinėdamas per kelias laiptų pakopas, išlekia jaunas , dailus vaikinas. Gerai jį pažįstu nuo pat vaikystės. Judrus ir energingas augo, nemažai išdaigų  visiems prikrėsdavo. Tačiau buvo draugiškas, nepiktas, geros širdies. Nuo tėčio rūstybės ne kartą slėpėsi mūsų kieme, prašydamas mano užtarimo ir pagalbos. Savas ir artimas. Išaugo į dailų, mandagų, darbštų, tvarkingą jaunuolį. Negeria, nerūko, visiems malonus. Įpratau jį matyti pabrėžtinai tvarkingą, tad šiandieninė  išvaizda labai nustebino. Plaukai susivėlę, kaklaraišti nusisukęs, marškinių kraštas išsipešęs, o dar portfelis su trenksmu iš rankų iškrito...

 

Turbūt pramigo ir kažkur labai vėluoja, nusprendžiu. Labai noriu, kad suspėtų laiku, bet nejučia imu juoktis. Kad ir kaip ten būtų, toks jis man dar gražesnis. Jaunas, linksmas, nerūpestingas kaip tas labai mylėtas berniūkštis, kaip  gaivus pavasario vėjas. Man atrodo, kad jo rimtumo buvo kiek ir per daug.

 

O gal būtent pavasaris ir kaltas. Juk būna... Kažkur skaičiau, kad amerikiečiams po rimtos temos turi būti juoko pertraukėlės. Man ką tik taip ir nutiko. Džiugesį  gali suteikti ir maži nereikšmingi dalykai.

 


REKLAMA


 

Medienos turgus Šiauliuose

 

 

Parduodame statybinę medieną (ąžuolo brūsus, diles), lentas, brūsus, kuolus, apdailos lenteles. Randame sprendimus jūsų statyboms. Pagal susitarimą galime atvežti tiesiai į jūsų statybų aikštelę.


Platus pasirinkimas matmenų.
Pasirūpiname pristatymu.
Supjauname pagal jūsų ilgius.
Priimame užsakymus jūsų matmenims.

 

Galime tiekti džiovintą medieną.
Geras kainos ir kokybės sprendimas.
Išrašome sąskaitas-faktūras.
Prašome apsilankyti, esate laukiamas. Liksite patenkintas.

 

Daugiau informacijos galite rasti čia.

 

Šiauliai, tel. 861637888

 


REKLAMA


 

Didelis darbo saugos priemonių pasirinkimas

 

 

 

Internetinė parduotuvė  Saugojus.lt siūlo platų darbo batų, darbo rūbų, apsauginių akinių, darbo pirštinių pasirinkimą. Bendrovė teikia samdomos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto paslaugą. Pirkimas internetu - spauskite čia. Tel. (8 699) 73913

 
 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar pagalvojate apie emigraciją?