2018-06-18, pirmadienis, 16:34.     Šiandien Radviliškyje saulė teka 04:41, leidžiasi 21:56, dienos ilgumas 17:15.

Optimizacijos žirklėmis – per profesines mokyklas

2018-05-19, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Optimizacijos žirklėmis – per profesines mokyklas

Optimizacijos žirklės švietimo sistemoje jau čeksi. Vienaip ar kitaip jos palies daugumą valstybinių profesinio mokymo mokyklų. Vyriausybės posėdyje jau uždegta žalia šviesa Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtiems nutarimams, kurie trims profesinėms mokykloms iš esmės reikš egzistavimo pabaigą. Tokių nutarimų bus dar ne vienas. Projektas, pavadintas profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo planu, tačiau tiksliau būtų jį įvardyti mažinimo planu.

 

Buvo dvi – liks viena


Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla bus prijungta prie Šilutės žemės ūkio mokyklos (joje bus įkurtas Turizmo skyrius). Abiejose mokyklose iš viso mokosi 750 mokinių. Druskininkų amatų mokykla reorganizuojama prijungiant prie Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialo (kitais metais Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą numatoma jungti su Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla – abi šios įstaigos veikia po vienu stogu). Alytaus dailiųjų amatų mokykla, kurioje iš viso mokosi 156 mokiniai, bus prijungta prie Kauno taikomosios dailės mokyklos. Kauno taikomosios dailės mokykla bus pertvarkyta į viešąją įstaigą: pagal Profesinio mokymo įstatymo nuostatas visos valstybinės profesinio mokymo įstaigos iki 2019 metų turi tapti viešosiomis įstaigomis.

 

Reorganizavimo tikslai yra trys: optimizuoti profesinių mokymų įstaigų tinklą, mažinti valdymo išlaidas, racionaliai naudoti materialinius bei finansinius išteklius. Pertvarkai savivaldybių administracijos neprieštaravo, pro­fesinio mokymo įstaigų bendruomenės iš esmės pritarė.

 

Talpiau – taupiau?


„Druskininkų amatų mokyklos patalpos nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei, o mokyklai yra perduotos patikėjimo teise, šių patalpų grąžinimas savivaldybei bei Viešosios įstaigos Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialo visapusiškas patalpų išnaudojimas leistų Švietimo ir mokslo ministerijai atsisakyti perteklinio turto“, – teigiama ŠMM pažymoje.


O štai dėl dviejų kitų reorganizuojamų profesinių mokyklų patalpų kyla keblumų – jų kol kas negalima atsisakyti, nes joms panaudotos ES fondų lėšos.


Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla įgyvendino du projektus, kurių bendra vertė 330 tūkst. eurų. Projektais siekta užtikrinti profesinio mokymo kokybės mechanizmą, plėtoti statybos sektoriaus darbuotojų profesiniam ir technologiniam mokymui skirtą infrastruktūrą. Alytaus dailiųjų amatų mokykla taip pat prieš trejus metus įgyvendino ES fondų lėšomis finansuotą 130 tūkst. eurų vertės projektą, skirtą profesinio rengimo aplinkai gerinti ir modulinio mokymo bazei kurti.


Talpiau gyventi ir dirbti, žinoma, yra taupiau. Tačiau strateginio investicijų planavimo nepavyks įžiūrėti ir pasitelkus lupą. Tai klasikiniai „taupumo“ pavyzdžiai, kurių per Lietuvą regionuose apstu: kiek turime mokyklų, renovuotų ir išpuoselėtų, o paskui uždarytų? Be aiškios strategijos įgyvendintų projektų lėšos eina vėjais.

 

Suskaičiavo ir įvertino

 

Visi pritaria, kad kažką daryti reikėjo. Nebegali užsimerkti ir nematyti pasikeitusios demografinės situacijos, kasmet mažėjančio moksleivių skaičiaus, kuris nebeatitinka talpios profesinio ugdymo infrastruktūros. Mokyklos, kurios surinktų planuojamą moksleivių skaičių, yra retenybė. Pvz., Alytaus dailiųjų amatų mokykla savo planą vykdo tik 66 proc., Kelmės profesinio rengimo bei Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrai – 82 proc. ŠMM, po kurios sparnu šiuo metu yra 70 profesinio mokymo įstaigų, bene pirmą kartą sistemiškai įvertino esamą tinklą ir, atsižvelgdama į demografinę situaciją, pamėgino pažvelgti į artimiausius metus.


Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius 10 metų labiausiai augo darbuotojų poreikis informacinių technologijų sektoriuje (46 proc.), labiausiai susitraukė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje (57 proc.).


Analitikai ištyrė kiekvieną regioną ir modeliavo artimiausių metų situaciją. Pvz., visame Klaipėdos regione 2016 m. gyveno maždaug po 3 tūkst. 11–14 metų vaikų, tad daroma prielaida, kad į profesines mokyklas 2018–2020 m. gali ateiti 420–450 moksleivių kasmet, pagal optimistinę prognozę – ir dviem šimtais daugiau. Tai vienas iš regionų, palankių žemės ūkio programoms.


Problema ne tik potencialių moksleivių skaičius, bet ir mokyklų konkuravimas tarpusavyje siūlant tas pačias programas. Klaipėdos regione veikia 10 profesinio mokymo įstaigų, trijose iš jų programos yra dubliuojamos; Alytaus regione 7 mokymo įstaigos, 5 programos dubliuojamos; Šiaulių ir Panevėžio apskrityje, kur šių įstaigų tinklas toks pat, dubliuojama atitinkamai 16 ir 14 mokymo programų.


Labai netolygūs įsidarbinančiųjų pagal įgytą kvalifikaciją rodikliai.


Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje prasčiausia statistika buvo Šilutės žemės ūkio mokyk­los (įsidarbino vos 42,8 proc. absolventų), Kauno regione – Vilkijos žemės ūkio mokyklos (35,8 proc.) bei Raseinių technologijos ir verslo mokyklos (37 proc.), Panevėžio regione – Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos (10,3 proc.).

 

Kokias mato išeitis

 

Didesniuose rajonų centruose valdžia linkusi ieškoti sprendimų, kurie padėtų išlaikyti profesinio mokymo įstaigas, reorganizuojant esamas atsižvelgiant į jų padalinių tikslingumą, paslaugų pasiūlą.


O kaimo vietovėse, kur gyventojų skaičiaus mažėjimas ypač skaudus, neatmetama, kad profesinio rengimo centrų tinklas trauksis ir ateityje, sprendimų reikės ieškoti kartu su regiono valdžios institucijomis ir verslo bendruomene.


Vienas iš siūlomų sprendimų, siekiant kokybiško bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, mažesnes profesines mokyklas jungti prie didesnių, pagal regiono verslo poreikius įsteigiant skyrius ar filialus.


Kita alternatyva kaimo gyvenamosiose vietovėse – jungti su bendrojo lavinimo mokyklomis, gimnazijomis: Aukštadvaryje, Dauguose, Joniškėlyje, Simne, Smalininkuose, Veisiejuose, Žeimelyje.


Neatmetama, kad atskirose vietose gali būti priimtas sprendimas profesinio mokymo įstaigas visai uždaryti. Antai 2020 m. numatoma likviduoti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių. Po penkerių ar dešimties metų galbūt iškils Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos skyriaus uždarymo klausimas.

 

Mokinių vis mažėja

 

Aukštadvaryje, kur gyventojų skaičius nesiekia tūkstančio, veikia žemės ūkio mokykla, gimnazija ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo mokymo centro skyrius. Žemės ūkio mokyklos erdviame pastate mokosi 233, o gimnazijoje – 155 mokiniai. ŠMM siūlo profesinio mokymo įstaigą jungti su savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla, o Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Aukštadvario skyrių uždaryti.


Šiaulių regione yra žemės ūkio krypties profesinės mokyklos: Joniškio ir Žeimelio. Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijoje – 224 mokiniai, Žeimelio žemės ūkio mokykloje – 282. Demografinės perspektyvos bei investicijų požiūriu, analitikų įsitikinimu, racio­naliau žemės ūkio srities kompetencijas plėtoti Joniškio žemės ūkio mokykloje. Gavus Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sutikimą, Žeimelio žemės ūkio mokyklą siūloma jungti su Žeimelio gimnazija.


Pasvalio r. Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje mokosi 275 mokiniai, jų skaičius yra stabilus, tačiau miestelyje veikiančioje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje mokinių skaičius per dešimtmetį sumažėjo 40 proc. (dabar yra 405), jų skaičius kasmet traukiasi ir aplinkinėse mokyklose. Kilo natūralus reikalas svarstyti apie mokyklą, kurioje būtų galima įgyti kokybišką bendrąjį vidurinį išsilavinimą ir profesinį mokymą. ŠMM pasiūlė savivaldybės tarybai pertvarkyti Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnaziją į viešąją įstaigą ir ją reorganizuoti jungiant su Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla.

 

Sprendimai pavėluoti

 

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis svarsto, kad profesinių mokyklų tinklo reorganizacija jau pavėluota, turėjo būti atliekama prieš 17 metų.


Tinklas pertvarkomas pagal Estijos pavyzdį. Baltijos kaimynė seniai perėjo prie tokio modelio ir vargo nemato. Žemės ūkio specialistai rengiami dviejose šalies profesinėse mokyklose, tai leidžia sukurti aukščiausio lygio ugdymo, praktikos bazę.


L. Jonaitis nesistebi, kad dėl ŠMM profesinio rengimo įstaigų tinklo optimizavimo niekas nesišiaušia. Visi supranta situaciją, kad ji yra išties prasta. Miesteliuose veikia po kelias mokymo įstaigas, ir visose katastrofiškai trūksta tiek mokinių, tiek ir mokytojų. Dėl to, kad anksčiau nepradėta pertvarka, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas kaltina politikus, kurie, norėdami būti malonūs savo rinkėjams, vis keldavo triukšmą ir stabdė neišvengiamus procesus.

 

Irma Dubovičienė / http://ukininkopatarejas.lt

 


REKLAMA


 

Medienos turgus Šiauliuose

 

 

Parduodame statybinę medieną (ąžuolo brūsus, diles), lentas, brūsus, kuolus, apdailos lenteles. Randame sprendimus jūsų statyboms. Pagal susitarimą galime atvežti tiesiai į jūsų statybų aikštelę.


Platus pasirinkimas matmenų.
Pasirūpiname pristatymu.
Supjauname pagal jūsų ilgius.
Priimame užsakymus jūsų matmenims.

 

Galime tiekti džiovintą medieną.
Geras kainos ir kokybės sprendimas.
Išrašome sąskaitas-faktūras.
Prašome apsilankyti, esate laukiamas. Liksite patenkintas.

 

Daugiau informacijos galite rasti čia.

 

Šiauliai, tel. 861637888

 


REKLAMA


 

Didelis darbo saugos priemonių pasirinkimas

 

 

 

Internetinė parduotuvė  Saugojus.lt siūlo platų darbo batų, darbo rūbų, apsauginių akinių, darbo pirštinių pasirinkimą. Bendrovė teikia samdomos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto paslaugą. Pirkimas internetu - spauskite čia. Tel. (8 699) 73913

 
 

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar pagalvojate apie emigraciją?