2017-09-24, sekmadienis, 04:20.     Šiandien Radviliškyje saulė teka 07:09, leidžiasi 19:10, dienos ilgumas 12:1.

Kiaulienos konservai su maro kvapeliu

2017-09-03, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Kiaulienos konservai su maro kvapeliu

ES šalys įvairiai kovoja su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Pavyzdžiui, prieš du mėnesius maro ataką patyrę čekai nustebino savo teritoriją nuo ligą platinančių šernų bandydami aptverti elektriniu piemeniu. Tačiau visus apstulbino kaimynai lenkai. Jie, norėdami sumažinti nuostolius, pirmieji planetoje nusprendė perdirbti AKM užkrėstą kiaulieną, o iš jos pagamintais konservais pamaitinti savo šalies kalinius, kariškius ir ligonius. Neatmetama tikimybė, kad dalis šių konservų pateks ir į prekybos centrus, kuriuos itin pamėgo pigios kiaulienos ieškantys lietuviai.

 

Maras plinta

 

Prieš du mėnesius Čekijoje AKM virusas buvo nustatytas keliems šernams, o iki rugpjūčio pabaigos nuo jo krito jau 93 laukinės kiaulės. Vasara prabėgo, AKM plinta, o Briuselis tyli.

 

„Padėtis keistoka, bet gal įmanoma suprasti: vasaros sezonas, daugelis Briuselio tarnautojų atostogauja, nors rugpjūčio mėnesį Europos Komisija dar dirbo ir priiminėjo sprendimus“, – svarstė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas.

 

Abejonių kilo ir laikinajam Žemės ūkio rūmų pirmininkui Sigitui Dimaičiui: „Kodėl miega už sveikatą ir maisto saugą atsakingas ES komisaras Vytenis Andriukaitis, anksčiau rodęs itin didelį susirūpinimą dėl AKM Baltijos šalyse?“.

 

Liepos 31 d. AKM židinys buvo nustatytas viename kiaulininkystės ūkyje Rumunijoje, pasienyje su Vengrija. Praėjo mėnuo – EK tyli. Kodėl tyli? Juk peršokęs Vengriją AKM virusas gali smogti Austrijai, o iš ten – ir Vokietijai.

 

Dviejų greičių politika?

 

Ar ir šį atvejį, kaip ir skirtingas tiesiogines išmokas, galėsime priskirti prie dviejų greičių ES bendrosios žemės ūkio politikos? Neskubėkime daryti tokių išvadų.

 

LKAA rugsėjo mėnesį pabandys išsiaiškinti, kodėl vienoms ES šalims, kuriose nustatyti AKM židiniai, nustatomi įvairūs apribojimai, zonos, keliami ypatingi reikalavimai, o kitose į AKM viruso židinius žiūrima tarsi pro pirštus.

 

„Jeigu afrikinis kiaulių maras būtų nustatytas, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone, tikrai niekas nelauktų ir nesvarstytų – iš karto teritorija būtų įtraukta į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną“, – teigė A.Baravykas.

 

Kita vertus, LKAA direktorius pabrėžė, kad Lietuva neturėtų Europos Komisijos (EK) kritikuoti dėl lėtų veiksmų Čekijoje ir Rumunijoje. „Ginkime savo interesus nekenkdami kolegoms čekams ir rumunams, su kuriais nuolat bendraujame“, – sakė jis.

 

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tiek Čekijoje, tiek Rumunijoje, tiek kitose ES valstybėse galioja vienodos taisyklės, o pagrindinė nuostata tokia: jeigu kurioje nors ES valstybėje nustatomas AKM laukinėje faunoje, ta šalis per 90 parų EK turi pateikti AKM likvidavimo planą. Taigi Čekija dar turi 30 parų pateikti tokį veiksmų planą ir tik tada nurodyta teritorija bus arba nebus priskirta kuriai nors rizikos zonai. Beje, atvejis Rumunijoje lokalus – pirminių tyrimų duomenimis, AKM į šią valstybę pateko ne per laukinę fauną, bet per maisto produktus, todėl AKM židinio teritorija nebus priskirta rizikos zonai, žinoma, jeigu Rumunija laikysis visų tokiais atvejais numatytų reikalavimų.

 

Čekai ginasi elektra

 

Matyt, čekų šernai yra daugiau paragavę civilizacijos nei lietuviški, todėl tikimasi juos suvaldyti vadinamaisiais elektros piemenimis – 70 cm aukščio tvora, kurioje palaikoma 10 tūkst. voltų įtampa. Kaip rašo „Augsburger Allegemeine“, tokiam čekų sprendimui pritarė ir Vokietijos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Kristianas Šmidtas. „Mes dėsime visas įmanomas pastangas AKM sustabdyti. Padėtis Čekijoje kol kas kontroliuojama, tačiau jai pablogėjus mes būtume pasiruošę skubiai reaguoti“, – teigė ministras.

 

A.Baravykas labai abejoja šios apsaugos priemonės veiksmingumu. „Mačiau, kaip kiaulės juokaudamos įveikia elektros piemenį, o šernams tai – nesunkiai įveikiama kliūtis. Pakutena, ir tiek“, – sakė jis.

 

Kita vertus, apie tokį apsisaugojimo būdą šį pavasarį diskutavo ir Lenkija. Šios šalies žemės ūkio ministro pavaduotoja Ewa Lech pranešė, kad Lenkija planavo elektros piemenį nutiesti 729 km ruože pasienyje su Baltarusija ir Ukraina. Tačiau lenkai pagailėjo 27 mln. dolerių – maždaug tiek kainuotų darbai.

 

Viruso keliai nežinomi

 

Kaip AKM pateko į minėtas šalis? Žinome, kad AKM praktiškai nevaldomai siaučia Rusijoje. Ten – maro stichija. Praėjusią savaitę paskelbtas „Rosselhoznadzor“ apgailestavimas apie susirūpinimą dėl AKM nustatytų atvejų Čekijoje ir Rumunijoje nuskambėjo lyg alkoholiko priekaištas abstinentams, kad šie nevartoja alkoholio, taigi neprisideda ir prie jo naikinimo. Iš tikrųjų būtent Rusija ir yra AKM lizdas, iš kurio ši liga plinta į Europą, o Lenkija ir Baltijos šalys – lyg buferio zona. Ne paslaptis, kad AKM jau užėmė visą Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos teritoriją.

 

„AKM į Čekiją galėjo atkeliauti ir su šernais, bet yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, virusas galėjo patekti krovininiais automobiliais iš bet kurios šalies, kurioje AKM paplitęs. O gal virusas pateko per automobilių vairuotojų atsivežtus maisto produktus. Pavyzdžiui, vairuotojas pavalgė, maisto likučius išmetė, ir virusas taip galėjo patekti į aplinką“, – kėlė versiją A.Baravykas.

 

Marą sukiš į konservus

 

Lenkijos parlamento narys Piotras Krzysztofas Liroy-Marzec neseniai kreipėsi į savo valstybės premjerę dėl jį pasiekusios skandalingos žinios, kad Lenkijos Vyriausybė nuo visuomenės slepia sumanymą 100 tūkst. AKM užsikrėtusių kiaulių perdirbti į konservus ir juos tiekti iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms, pavyzdžiui, kaliniams, kariams, ligoniams maitinti. Paaiškėjo, kad jau prieš metus apie tokius planus buvo prasitaręs ir Lenkijos žemės ūkio ministras Krzystofas Jurgielis. Tada ministras įtikinėjo, kad aukštesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje apdorota kiaulių, sergančių AKM, mėsa tampa visiškai saugi, ir paragino verslininkus ją supirkinėti.

 

Ir iš tikrųjų, apibūdinant AKM virusą, pabrėžiama, kad jis pavojingas tik kiaulėms, bet ne žmonėms. Todėl kai kurie Lietuvos ūkininkai ir ypač smulkieji mėsos perdirbėjai su džiaugsmu sutiko šią informaciją iš Lenkijos. Užbėgdami galimiems įvykiams už akių, galime įspėti, kad tokie sumanymai brangiai kainuotų.

 

Sutartys – valstybinė paslaptis

 

Nors Lenkijos žemės ūkio ministro pasiūlymui nepritarė 16 didžiausių mėsos perdirbimo įmonių, tačiau vykstantys į šią šalį pigiai apsipirkti Lietuvos piliečiai turėtų atsargiau rinktis maisto produktus, ypač kiaulieną. O gal įtarimai perdėti? Lenkijos žiniasklaida paskelbė, kad sudaromos sutartys su AKM užkrėstas kiaules superkančiomis įmonėmis priskirtos prie valstybės paslapčių. Taip siekiama, kad produkcijos pirkėjai sutartis pasirašiusių įmonių negalėtų boikotuoti. Didelė tikimybė, kad tokios sąlygos ir gerokai mažesnės nei rinkoje užkrėstos AKM mėsos kainos suviliojo kai kuriuos verslininkus rizikuoti savo įmonės įvaizdžiu. Tiesą sakant, yra didelė tikimybė, kad tokios mėsytės gal paragavo ne vienas, skaitantis šias eilutes. Lenkų dienraštis „Fakt“ prieš ketverius metus atskleidė, kad kritusius gyvulius supirkinėjusios kelios skerdyklos veikė ir Suvalkų krašte, taigi kas gali paneigti galimybę, kad užkrėstos AKM mėsos ar mėsos produktų negalėjo patekti ir į Lietuvą? Tada tiek Lenkijos Vyriausybė, tiek Žemės ūkio ministerija atsisakė įvardyti įmones, kurios perdirbo kritusių gyvulių mėsą.

 

Lietuvoje – be iliuzijų

 

Pastarosiomis savaitėmis naujos AKM užkrėstos vietos užfiksuotos Anykščių, Rokiškio, Jonavos, Druskininkų, Panevėžio, Biržų, Širvintų, Ukmergės, Zarasų bei Varėnos savivaldybėse. VMVT duomenimis, iš viso 2017-aisiais laukinėje faunoje AKM patvirtintas 489 (Latvijoje – 592, o Estijoje – 465) vietose

 

Rugpjūčio mėnesį įvykusiame pasitarime dėl AKM plitimo VMVT direktorius Darius Remeika pripažino, kad šalyje AKM situacija negerėja, todėl reikia bendrų aktyvių veiksmų šiai ligai pažaboti. „Kova su AKM turėtų būti ne vien ūkininkų, medžiotojų ir veterinarų reikalas. Suprantant, kokius didžiulius nuostolius dėl to gali patirti mūsų šalies žemės ūkis, tai turi būti visų suinteresuotų institucijų nuolatinis ir kryptingas darbas“– teigė jis.

 

Deja, neretai šie žodžiai atsimuša tarsi žirniai į sieną. Pavyzdžiui, 275 eurų bauda skirta veterinarinių ir biologinės saugos reikalavimų nevykdžiusiai Šalčininkų rajono Bogdžiulių kaimo gyventojai. Kaip nustatė VMVT atstovai, ši gyventoja ne tik nedeklaravo laikomų kiaulių, bet ir, vienai jų nugaišus, gaišeną išmetė gretimame miške. Įtarimai pasitvirtino – kritusios kiaulės mėginį ištyrusi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija nustatė, kad kiaulė nugaišo dėl AKM viruso. Dar vienas AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone tikrinant iš privataus veterinarijos gydytojo gautą pranešimą apie staiga susirgusią ir nugaišusią kiaulę pas vieną Veisiejų seniūnijos gyventoją, kuris ūkyje laikė 17 nedeklaruotų kiaulių. Kokios pasekmės? Ūkininkas ne tik neteko teisės kreiptis dėl nuostolių, patirtų likviduojant AKM židinį, kompensavimo, bet jam teks sumokėti iki 350 eurų baudą.

 

Šį mėnesį Vyriausybė svarstė galimybę šalyje skelbti ekstremalią padėtį, tačiau kol kas pasirinko alternatyvą sukurti specialią komisiją, kurios veikloje dalyvautų skirtingų institucijų įgalioti atstovai.

 

Neprognozuojami padariniai

 

Pagrindinis AKM valdymo kontrolės reikalavimas – nustačius židinį, jame turi būti naikinamos visos kiaulės nesirenkant, serga jos AKM ar dar neserga. Nors ūkyje, kuriame nustatytas AKM, ne visos kiaulės nugaišta, tačiau turime žinoti, kad klinikiniai ligos požymiai gali išryškėti tik po kelių savaičių, taigi niekas negali garantuoti, kurias kiaules AKM virusas paveikė, o kurioms šio viruso pavyks išvengti. Kita vertus, jokia skerdykla neturėtų rizikuoti skersti AKM įtariamų kiaulių. Teoriškai po tokio skerdimo reikėtų imti mėginius, atlikti tyrimus visoje technologinėje grandinėje. Rizika užsikrėsti AKM yra labai didelė, todėl manau, kad kitos šalys tokių veiksmų nesuprastų. Jeigu paaiškėtų, kad skerdžiamos iš AKM židinių paimtos kiaulės ir iš tokios mėsos gaminami konservai, turėtume milžiniškų problemų dėl maisto produktų eksporto. Todėl Lietuvoje vadovaujamasi ES nustatytais reikalavimais ir apie kitokią galimybę net nesvarstoma. Nors termiškai apdorota mėsa rizikos nekelia ir AKM virusas tam tikroje temperatūroje žūsta, tačiau turime įvertinti ne tik patį mėsos apdorojimą, bet ir visą procesą nuo tvarto, kuriame kiaulės buvo laikomos, iki skerdyklos ir perdirbimo įmonės. Be to, taip pasielgę pažeistume ES reikalavimus. Toks skandalingas atvejis turėtų neprognozuojamų padarinių. Juk niekas negalėtų garantuoti, kad iš tokios įmonės AKM virusas nepaplistų per termiškai neapdorotus produktus.

 

Albinas Čaplikas/Valstiečių laikraštis

 


REKLAMA


 

ŠILTINAME PASTATUS. DENGIAME STOGUS. ATLIEKAME STALIAUS DARBUS.

 

 

ŠILTINAME PASTATUS (GYVENAMUOSIUS NAMUS, ŪKINIUS PASTATUS) PUTPLASČIU, AKMENS VATA, TINKUOJAME (DEKORAS), APKALAME APDAILOS MEDŽIAGOMIS (DAILYLENTĖMIS). DENGIAME STOGUS (SKARDA, ŠIFERIU, ČERPĖMIS). REMONTUOJAME STOGUS. ATLIEKAME KITUS STALIAUS - DAILIDĖS DARBUS. 

 

INDIVIDUALI ĮMONĖ „STALIAUS PASTOGĖ“, MOB. TEL.:861547347.  

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ko labiausiai tikitės iš rajono valdžios?
manoRadviliškis.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manoradviliskis.lt